Kovo 14–15 d. Vilniuje vyko Tarptautinio bakalaureato (IB) Lietuvos mokyklų bendruomenių atstovų susitikimas „IB Day Lithuania“. Šiame renginyje dalyvavavę Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius Mindaugas Grigaitis ir pavaduotoja ugdymui, IB programos koordinatorė Aušrinė Šerepkienė drauge su kitų Lietuvos mokyklų atstovais gilinosi į IB programų principus ir įgyvendinimą.
Šio renginio tikslas – atvirai ir konstruktyviai pristatyti IB programas Lietuvos visuomenei, reaguojant į besiplečiantį IB mokykloje Lietuvoje tinklą. Renginį organizavę International Baccalaureate Organisation (IBO) Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono Hagoje darbuotojai drąsino dalyvius priimti iššūkį įsilieti į IB pasaulio mokyklų bendruomenę. Žanas Kristofas Goris, Regiono plėtros vadovas, supažindino susirinkusius svečius su IBO ugdymo nuostatomis, grindžiamomis mokinio mąstymo, socialinių, tyrimo ir savęs valdymo kompetencijų plėtote. Jis akcentavo, kad šiuolaikinis IB mokymas organizuojamas ne tik mokinio tyrinėjimo skatinimu, bet ir komandiniu darbu ir bendradarbiavimu klasėje ir už jos ribų. Toks mokymas naikina mokymosi barjerus globaliame ir lokaliame kontekste, teikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą. Jis papasakojo apie pasikeitusį IB mokytojo vaidmenį: jei anksčiau mokytojo metodai buvo daugiau tradiciniai, mokymo būdas individualus, veikiamas konkurencijos, institucinio turinio perteikimu, tai šiųdienis mokytojas atsisako instruktoriaus vaidmens pamokoje, jis mokymą organizuoja bendradarbiaudamas su kolegomis, plėtoja reflektyviojo, konceptualaus, dinamiško mokymo koncepciją.
Svečias išskyrė holistinio, artimo jėzuitiškajam ugdymui, prioriteto svarbą. Jis taip pat pažymėjo ir reflektyvaus mokymo privalumą tarptautinėje ugdymo programoje. Žanas Kristofas Goris klausytojams priminė garsaus fiziko Alberto Einšteino išsakytą mintį: „Išsilavinimas yra tai, kas išlieka pamiršus viską, kas išmokta mokykloje“. Išsilavinimo svarbą pirmiausia patiria pats IB mokinys, kurio vaidmuo klasėse taip pat pakito: jei anksčiau net ir IB programoje mokinys buvo gana pasyvus stebėtojas, tai šiuolaikinėje pamokoje jis tampa aktyvus tyrėjas. Vienas svarbiausių IB programų tikslų pasaulyje, veikiamame informacinių technologijų, visgi lieka humanistinės asmenybės ugdymas, kai skatinami mokinio ne tik intelektualūs gebėjimai, bet ir jauno žmogaus jautrumas artimajam ir aplinkai.
Priiminęs auditorijai afrikiečių patarlę: „Jei nori eiti greitai, eik vienas. Jei nori nueiti toli – eik kartu su kitais“, lektorius pakvietė pasidalinti savo patirtimi IB mokyklų vadovus, mokinių tėvus ir IB edukatorę Katrin Foks podiumo diskusijoje „Mokymosi visą gyvenimą ugdymas: ATL (mokymo ir mokymosi nuostatos) vaidmuo kuriant ateities įgūdžius“. Šiame pokalbyje dalyvavo ir Kauno jėzuitų gimnazijos tėvelių atstovė Kristina Goštautė. Ji papasakojo apie savo dukters mokymosi patirtį Diplomo programoje, dalyvavimą CAS veikloje, patarnaujant asmenims, turintiems negalią. Mokinės mama pasidžiaugė gimnazijos suteiktomis galimybėmis ne tik baigti gimnaziją, bet ir tęsti studijas Šveicarijos universitete, puikiai įvertinusiam merginos holistiškumą ir brandą. „Malonu, kad šis susitikimas įkvėpė drąsos tęsti sunkų, bet ir viltingą darbą su IBO komanda buriant Lietuvos IB mokyklas į kuriamos asociacijos veiklą", - po susitikimo dalijosi IB programos koordinatorė A. Šerepkienė.